Labas! Aš esu Rugilė - fotografė, kūrėja, gamtos mylėtoja ir lietuviškų pievų braidytoja bei saulėlydžių mylėtoja. 
Man fotografija yra laike sustingdyta akimirka. O gera fotografija yra ta, kuri gali priminti, pradžiuginti, paguosti, nuraminti, kartais nuliūdinti, bet svarbiausia, nepalieka abejingu. Galbūt dėl to labiausiai ir mėgstu ne sustatytas nuotraukas, o pagautus momentus.
Jūs net neįsivaizduojat, kiek laiko pati praleidžiu šypsodamasi į ekraną, tvarkydama jūsų nuotraukas. Žiūrėdama aš atsimenu, apie ką kalbėjom ir iš ko juokėmės, dėl ko jaudinomės, ir kas buvo baisu. 
Ir aš tikiu, kad tos emocijos lieka ne tik mano atmintyje, bet ir sustingdytose mano akimirkose. Ir šiandien man tai yra fotografijos prasmė.
Dažniausiai fotografuoju lauke. Mane labai žavi ir įkvepia Lietuviška gamta. Saulėtekiai ir saulėlydžiai, rūkas, lietus, sniegas saulė ir jos nupiešti šešėliai. Pastoviai besikeičiantys augalai, medžių lapų spalvos, vandens telkiniai. Galėčiau vardinti ir vardinti šį nesibaigiantį gamtos grožį, kurio studijoje, deja, nerandu.

Fotografija ir žirgai lydi mane jau daugiau nei pusę gyvenimo. Todėl nenuostabu, kad dažnai jie užima ypač svarbų vaidmenį ir mano kūryboje. Tiesiog man beprotiškai patinka stebėti ir įmažinti, kiek tikro džiaugsmo ir šilumos suteikia šie didingi ir jautrūs gyvūnai.
Dėl to ir fotosesijų užkulisiai būna visokie: su saule ir vėju, kartais lietum. Su maišais drabužių, skrybėlių ir pledukų, o kartais tik su fotoaparatu rankose. Su prakaitu, šlapiom kojom, įdegusia nosimi ar pašiurpusia oda. Bet visada visada su šypsena. 
Kai man gražu - aš šypsausi. Kai man linksma - aš juokiuosi. Pastebėjau, kad kai aš šypsausi, tai ir kadro dalyviams lengviau nusišypsoti :)
O kartais, šypsotis norisi, nes po ilga elegantiška suknele slepiasi ilgos raudonos kojinės su lapėm. Tik foto istorijoje niekas to nežino. Nes sveikata ir saugumas (tiek mano, tiek jūsų) - svarbiau už gerą kadrą.
Grįžti į viršų